Specialistė: sukelti odos alergiją gali net natūraliausios medžiagos

Maisto produktai, žiedadulkės ir dulkių erkutės – tai tik dalis medžiagų, galinčių sukelti alergines reakcijas. Sveikatos specialistai jau ne vienerius metus stebi, kad besiskundžiančiųjų alerginiais susirgimais daugėja.

„BENU vaistinės“ užsakymu atlikto „Norstat LT“ tyrimo duomenimis, 20 proc. Lietuvos gyventojų nurodė kenčiantys nuo alerginių odos reakcijų. Gydytoja alergologė Laura Malinauskienė pastebi, kad bene dažniausiai gyventojus vargina kontaktinė dilgėlinė ir kontaktinis dermatitas. Šios alergijos atsiranda dėl odos kontakto su galinčia sukelti alergiją medžiaga. Paraudimą, niežėjimą, bėrimus ir kitus odos pažeidimus gali sukelti gyvūnų kailis ar išskyros, augalai, papuošaluose naudojami metalai ir, žinoma, kosmetika.

Svarbu sudėtis

Europos Sąjungos šalyse parduodamoje kosmetikoje esančios medžiagos yra griežtai reglamentuojamos. Visgi, pasak L. Malinauskienės, alergijos kyla ne dėl to, kad produktas ar medžiaga yra kenksmingi – tai gali būti ir išskirtinė individualaus organizmo reakcija.

„Ypatingą dėmesį kosmetikos sudėčiai turėtų skirti įvairiomis odos ligomis sergantys gyventojai. Veido raudonį paūminti gali pernelyg riebi kosmetika, odos būklę blogina ir komedogeninės, odos poras kemšančios, medžiagos. Svarbu atsiminti, kad tokį poveikį gali sukelti tiek dirbtinės cheminės medžiagos, tiek natūralūs ingredientai, pavyzdžiui, kokosų aliejus“, – įspėja L. Malinauskienė

Gydytoja alergologė priduria, jog nors natūralioje kosmetikoje sintetinių alergizuojančių medžiagų gali būti mažiau, tačiau joje esantys koncentruoti aliejai tinka ne visų tipų odai, o per didelis jų kiekis gali paskatinti alerginį kontaktinį dermatitą. Tokia kosmetika greičiau genda, todėl pasenusios priemonės naudojimas taip pat gali sukelti alergines reakcijas.

Bijo parabenų

Vis daugiau žmonių analizuoja maisto ir kosmetikos produktų sudėtį. „BENU vaistinės“ tyrimo duomenimis, net 75,6 proc. gyventojų, pirkdami kosmetiką, skaito produktų etiketes. Nors maisto ingredientai ir alergenai yra gerai žinomi, kosmetikos sudėtį suprasti sunkiau.

Kosmetikos priemonės ingredientai yra rašomi jų kiekio mažėjimo tvarka. Gydytoja pataria drąsiau tartis su specialistais, ypač jei kosmetika įsigyjama vaistinėse, kur gali patarti farmacinį išsilavinimą turintys vaistininkai, ir atsiminti, kad dažniausiai alergines reakcijas sukelia kvapiosios medžiagos bei konservantai.

„Apie parabenus žmonės klausia dažnai, tačiau alergijos požiūriu tai vieni saugiausių konservantų. Įsidėmėti reikėtų kito konservanto – metilizotiazolinono – pavadinimą. Jam alergija sparčiai auga. Jautrią odą turintiems žmonėms vengti reikėtų ir putojimą sukeliančių medžiagų, žymimų DEA ir TEA, Laureth Sulfate pavadinimais. Dažniausiai jų galima rasti šampūnuose, muiluose ir dušo želėje“, – teigia L. Malinauskienė.

Vengti kvapiųjų medžiagų

L. Malinauskienė pastebi, kad vienas dažniausių alergenų yra kvapniosios medžiagos iš tiesų yra vienas dažniausių alergenų. Jau keleri metai Europos Sąjungoje privaloma žymėti 24 dažniausiai alergiją sukeliančias kvapiąsias medžiagas. „Jeigu Lietuvoje rasite priemones, ant kurių parašyta parfum arba fragrance, vadinasi, toje kosmetikoje pagrindinių alergizuojančių kvapniųjų ingredientų nėra. Tiesa, kai kurios kvapiosios medžiagos turi ir konservuojamųjų savybių, todėl gali būti naudojamos ir bekvapiuose produktuose“, – įspėja L. Malinauskienė.

Pasak vaistininkės, BENU sveikos odos instituto ekspertės, Mildos Darulienės, gyventojai vis labiau domisi kosmetikos sudedamosiomis dalimis – dažniau teiraujasi apie kvapiąsias, alergizuojančias medžiagas, įspėja, jei turi jautresnę odą. „Renkantis kosmetiką vaistinėje, vertėtų nepamiršti pasakyti vaistininkui, jei kamuoja alergijos, odos ligos. Prieš patardami bandome išsiaiškinti, kas galėjo sukelti alerginę reakciją – kosmetika, buitinė chemija, maistas ar net vaistai ir identifikuoti sudėtines dalis, kurių konkrečiam žmogui ir reikėtų vengti kosmetikos priemonėse“, –teigia specialistė.

Anot jos, gydytojai dažnai pacientui išrašo kosmetikos priemonėje esančios veikliosios medžiagos pavadinimą, o vaistinėje jau galima palyginti įvairių priemonių komponentus ir individualiai parinkti tinkamiausią.

Kaip pasitikrinti?

Jeigu ketinate pradėti naudoti naują kosmetikos priemonę arba jūsų oda yra itin jautri, verta atlikti priemonės netoleravimo testą – vaistinėje paprašykite kosmetikos produkto mėginėlio ir du kartus per dieną, dvi dienas iš eilės tepkite vidinį alkūnės linkį nauja priemone. Jeigu anksčiau buvo pasireiškusių alerginių reakcijų – priemonę tepkite 2 savaites. Nepastebėjus nemalonių pojūčių, tokią priemonę galima naudoti. Vis dėlto odos alergija gali pasireikšti ir dėl ilgą laiką naudojamos kosmetikos.

„Jeigu pastebite odos alergijos požymių, reikia kuo skubiau nuplauti priemonę. Kontaktinis dermatitas pažeidžia odą, sutrikdo jos natūralias apsaugines funkcijas. Jas reikia kuo skubiau atkurti. Tam tinkama indiferentinė, drėkinamųjų ir vėsinamųjų savybių turinti dermakosmetika, kurioje naudojamos medžiagos yra žinomos kaip rečiausiai sukeliančios alergiją“, – teigia alergologė L. Malinauskienė.

Šio tipo priemonėms gaminti naudojami odai tinkami riebalai, jų sudėtyje būna daugiau vandens, dažniausiai nenaudojama kvapiųjų medžiagų. Tokia kosmetika saugo odą nuo žalingo aplinkos poveikio ir mažina infekcijos pavojų.

Pasak vaistininkės M. Darulienės daugumą tokių odos alergijų galima išspręsti gydomaisiais, raminamaisiais kremais ir nereceptiniais antihistamininiais vaistais, kurių sudėtyje yra cetirizino. Specialistė tiek normalią, tiek jautrią odą turintiems gyventojams pataria ieškoti priemonių, kuriose yra kuo mažesnis sudėtinių medžiagų kiekis. Svarbu laikytis gamintojo nurodyto priemonės galiojimo termino. Taip pat pravartu atkeipti dėmesį į priemonės pakuotę. Jeigu pakuotė yra sandari, joje esanti priemonė gali išlikti sterili ir be konservantų.