Skilinėjančios lūpos: kalti žiemos vėjai ar vitaminų stoka?
Daugeliui pažįstamas jausmas, kai iš šalto lauko sugrįžus į patalpą nemaloniai įsitempia lūpos. Švelniai palietę jų paviršių pirštu (ar nykščiu) galime pajusti aštrią, šerpetotą odą. Užtenka nedaug – tik plačiai nusišypsoti, ir išsyk atsiranda įplyšimai, o kartais ir itin nemalonios žaizdos. Sergančias lūpas sunku tolygiai padengti lūpų dažais, jau nekalbant apie tai, kad jomis nesinori bučiuoti.
Visgi lūpos yra viena ploniausių ir jautriausių žmogaus odos vietų. Priešingai nei likusi veido oda, lūpų oda neturi apsauginio epidermio mechanizmo – riebalinių ir prakaitų liaukų. Todėl šaltuoju metų laiku ypač svarbu atsisakyti įpročio jas laižyti, kandžioti, liesti – ypač vėjuotame, žvarbiame gryname ore. Tokiu būdu nusitrina natūrali apsauginė lūpų plėvelė, jos tampa dar pažeidžiamesnės – pritraukia šaltį, sausėja ir įtrūksta.
Tiesa, lūpų oda gali skeldėti ir tuomet, kai vartojama per mažai vandens, daug laiko praleidžiant uždarose (šildomose) patalpose. Tokiu atveju paprasčiausiai reikėtų padidinti suvartojamo vandens kiekius, tarkime, išgerti jo keliomis stiklinėmis daugiau. Jeigu šis sprendimas nepasiteisina, tikėtina, jūsų organizmui trūksta vitaminų.
Vitaminai lūpoms
Vis dėlto jeigu pakankamas skysčių vartojimas nepadeda, lūpų skilinėjimo priežastys gali būti ir gilesnės. Pirmiausia – vitaminų stoka.
„Apie vitamino A ir E trūkumą indikuoja išsausėjusios ir pleiskanotos lūpos, o vitamino B – atsiradę įtrūkimai lūpų kampučiuose. Dažniausiai šios problemos pasireiškia kartu su kitais negalavimais, pavyzdžiui, padidėjusiu nuovargiu (kai trūksta vitamino A), taigi, svarbu stebėti bendrą organizmo savijautą“, – pasakoja „BENU vaistinės“ Sveikos odos instituto ekspertė Milda Darulienė.
Lengviausia trūkstamų vitaminų bei mikroelementų kiekį gauti su tinkamai subalansuotu maistu. Pavyzdžiui, vartodami daugiau vaisių, daržovių ir grūdų galite pakelti organizme esančio vitamino B lygį.
Vitamino A yra gausu geltonuose ir oranžiniuose vaisiuose bei daržovėse, jį organizmui lengviau įsisavinti vartojant augalinių ir gyvulinių riebalų turinčių produktų. Vitamino E rasime nerafinuotuose aliejuose, grūdinėse kultūrose, riešutuose, žuvyje.
„Siekiant kompleksinio poveikio, svarbu pasitarti su gydytoju ar vaistininku, kokius maisto papildus ar dermatologines (kosmetines) priemones galima vartoti ir rinktis papildomai, organizmui stokojant šių vitaminų“, – pataria M. Darulienė.
Netinkamos priemonės
Problemiškos lūpos gali atsirasti naudojant ir netinkamas burnos higienos ar veido kosmetikos priemones.
„Pavyzdžiui, vartojant didelę fluoro koncentraciją turinčią dantų pastatą, gali pasireikšti alerginė organizmo reakcija į fluorą, dėl ko gali suskilti ne tik lūpos, bet ir atsirasti burnos uždegimas. Taigi, pastebėjus net ir nedidelius lūpų ir apie jas esančios odos sudirgimo požymius, būtina keisti naudojamą produktą“, – įspėja BENU vaistininkė.
Taip pat įdėmiai reiktų pasirinkti ilgai išliekančius lūpų dažus bei lūpų kontūrus, kurie giliau prasiskverbia į odą, dėka ko oda greičiau praranda riebalinį sluoksnį, ir nuo jos paviršiaus greičiau išgaruoja drėgmė.
Dar vienas svarbus aspektas – tinkamas lūpų valymas. „Taip pat, kaip ir veido odą, lūpas reikia kruopščiai nuvalyti makiažo valikliu ar miceliniu vandeniu. Prieš miegą galite pasitepti jas maitinančiu lūpų balzamu ar vitamino A, B, E sudėtyje turinčia dermatologine odos priežiūros priemone“, – papildo Sveikos odos instituto ekspertė.
Kai susiformuoja vandeninga pūslė
Pūsleline, kurią sukelia „Herpes simplex“ virusas, užsikrėsti nesunku. Pakanka glaudaus santykio su sergančiuoju – bučinio, prisilietimo ar netiesioginio kontakto, tarkime, psinaudojus bendru rankšluosčiu, stalo įrankiais ir t.t.
Apie 90 proc. pasaulio gyventojų yra šio, pūslelinę sukeliančio viruso nešiotojai, tad net jeigu niekada nesirgote šia liga, negalite būti tikri, kad nesate vienas jų. Tačiau, M. Darulienės teigimu, baimintis neverta – liga, nors nemaloni, bet nesunkiai gydoma.
„Daugumai pūslelinė pasireiškia tuomet, kai nusilpsta organizmas, užpuola infekcinės ligos, ištinka traumos ir t.t., kas paskatina šios infekcijos paūmėjimą, – tokias priežastis įvardija pašnekovė. –Pirmieji pūslelinės simptomai – burnoje ar ant lūpos atsiradęs skausmingas taškas, ir kiek vėliau toje vietoje atsiradęs parudimas, patinimas, juntamas niežulys, deginimas.“
Po kelių valandų susiformuoja nedidelė vandeninga pūslelė, atsiranda perštėjimas. Praėjus kelioms dienoms pūslelėje esantis skystis tampa neskraidus, sudžiūva, ir toje vietoje susiformuoja šašas.
Pūslelinės gydymas
„Pasireiškus pūslelinei yra taikomas simptominis gydymas (pats virusas visą gyvenimą lieka nervų sistemos ląstelėse). Tai – specialūs tepalai, kuriuos galite įsigyti, pasitarę su vaistininku. Juos rekomenduojama pradėti naudoti vos pajutus pirmuosius ligos požymius“, – pasakoja vaistininkė.
Taip pat galima rinktis specialius pleistrus, kurių veikliosios medžiagos slopina nemalonius pojūčius ir padeda greičiau sveikti. Tiek tepalai, tiek ir pleistrai dažniausiai naudojami penkias dienas, kol susiformuoja šašas, užkertantis kelią tolesnei infekcijai.
„Nors sunkesniais atvejais gali būti skiriami antivirusiniai vaistai, tačiau tai pasitaiko itin retai. Nusilpus imunitetui, svarbu stiprinti organizmą, skiriant daugiau laiko poilsiui, vartojant vitaminus, valdant daugiau šviežių vaisių ir daržovių“, – reziumuoja M. Darulienė.
Svarbu: tiems, kurie yra linkę sirgti pūsleline, patartina imtis profilaktinių priemonių – itin saugoti lūpas nuo saulės, naudojant specialius lūpų balzamus su SPF filtrais arba cinko oksidu ištisus metus.
