Mes – daugiau nei mamos

Buvusi fitneso trenerė, tinklaraštininkė Inga Žuolytė, susilaukusi mažylio, atrado naują širdžiai mielą veiklą – iniciatyvą mamoms „Daugiau nei mama“. Šios iniciatyvos misija – skatinti moteris, auginančias mažylius, neužsidaryti namuose, atrasti laiko savo poreikiams, susipažinti ir susidraugauti vienoms su kitomis. Filmų peržiūros, pasiplaukiojimai, vertingi susitikimai su specialistais – Ingos komanda aktyviai buria mamas.

Inga, pirma papasakokite apie save – kaip Jūsų gyvenimas atrodė prieš tampant mama?

Mano diena prasidėdavo labai anksti – keliaudavau į sporto salę, vesdavau asmenines treniruotes ir sportuodavau pati. Mano visas gyvenimas sukosi aplink sportą. Turbūt didžiausias pokytis, tapus mama, ir buvo tai, kad teko palikti trenerės darbą ir intensyvų sportą. Tačiau ir toliau dirbu su reklamos projektais, esu aktyvi socialiniuose tinkluose.

Ar nėštumas ir motinystė Jus nustebino kažkuo, ko nesitikėjote?  

Nustebino tuo, kad viskas nėra taip baisu, kaip man visi pasakojo. Mano atveju viskas buvo gerokai paprasčiau, didelės motinystės sunkumo naštos nepajutau. Tačiau aš puikiai suprantu, kad tai priklauso ne tik nuo tėvų požiūrio, bet ir nuo paties vaiko bei kiek pagalbos gali gauti. Turiu draugių, kurių vaikai naktimis nemiega ramiai, neima čiulptuko ir t. t. Tokių dalykų daug nesuplanuosi. Aš gana lengvai įsisukau į naują ritmą, o tokiu atveju, jei kas ir nutinka, nesunku rasti išeitį. Be to, turiu pripažinti, sulaukiu pagalbos – ir vyras man labai padeda, ir mano mama, gyvenanti tame pačiame mieste, kaip ir mes.

Ar nėštumo metu pati laikėtės sveikos mitybos principų? Ar visgi norėjosi labiau save palepinti?    

Taip, yra sakoma, kad per nėštumą reikia labai prižiūrėti save – ką valgai, nes tai gauna ir vaikas. Tačiau aš buvau visai nekoks pavyzdys… Valgiau labai blogai – viską, ką norėjau. Suveikė toks psichologinis momentas, kai galvojau: „Ai, jau taip ar taip būsiu stambi, tai lai atsivalgysiu.“ Bet daug dėl to ir nesukau galvos – žinojau, kad po gimdymo svoris nukris. Įtikinau save, kad viskas bus gerai, ir iš tiesų viskas labai greitai ir susitvarkė.

O ar grįžote į sveikesnės gyvensenos ritmą?

Stengiuosi, bet turbūt nėra tos pagrindinės motyvacijos, kuri buvo anksčiau. Tuomet stengiausi kuo sveikiau maitintis, nes norėjau būti liekna, o kai dabar šiaip ar taip svoris nukrito, atrodo, nebeverta taip savęs riboti. Bet, tiesą pasakius, dabar į sveiką mitybą stengiuosi atsižvelgti, nes tai turi didelę įtaką odai. Nors į šoną tikrai nuklystu… Taip pat pažadėjau sau, kad imsiu sportuoti. Kol kas sekasi ne taip gerai, bet stengiuosi rasti alternatyvų – jei jau visai nepasportuoju, tai bent kartą per savaitę nueinu 15 tūkst. žingsnių ar pabėgioju. Bet tai nėra pakankama, kad sakyčiau, jog esu fiziškai aktyvi.

Ar stengiatės skirti laiko tik sau? Koks tai laikas?

Žmonės skirtingai tai traktuoja, aš manau, kad tikrai turiu pakankamai laiko sau. Jei savęs prisižiūrėjimas – manikiūras, masažas, kirpykla – irgi yra laikas sau, tikrai jo skiriu. Kartkartėmis susiorganizuoju išėjimą su draugėmis ar kitas socializacijos veiklas.

Kada Jums kilo mintis sugalvoti iniciatyvą „Daugiau nei mama“?

Labai organiškai. Tam įtakos turėjo dažnas aplinkinių stebėjimasis, jog būdama mama gali kažką daugiau veikti, nei vien tūnoti namie, domėtis stiliaus tendencijomis, gerai atrodyti. Nuolat girdžiu: „Pažiūrėjus į tave nepagalvotum, kad tu mama.“ Tai jei tu – mama, jau nebesi žmogus? Tačiau šios iniciatyvos tikslas nėra kažkam kažką įrodyti, jos siekis – suteikti galimybę moterims geriau save realizuoti, taip pat praleisti su vaiku laiką taip, kad būtų ir pačiai įdomiau. Be to, dažnai iš savo sekėjų sulaukdavau kvietimų drauge pastumdyti vežimėlius – pastebėjau, kad yra daug jaunų mamų, kurios neturi mamiškos kompanijos ir joms viskas, ko norisi, tai drauge pasidalinti vargais ir džiaugsmais. Smagu matyti, kaip per mūsų susitikimus mamos užmezga naujų ryšių, bendrauja. Labai tikiuosi, kad jos ir toliau draugaus.

Kaip sugalvojate susitikimų idėjas, ar siekiate reguliarumo?

Konkretaus idėjų ir laiko plano nėra. Tiesiog pagal galimybes – kai gimsta idėjos ar kai sulaukiame partnerių susidomėjimo ir pasiūlymų. Susitikimus organizuoju kartu su asistente Kristina Kulbušauskaite. Į projektą žiūrime gana plačiai – norime sugalvoti kuo įvairesnių renginių ir veiklų moterims. Kartais jie būna tik mamoms, kartais mamoms su vaikais.

O ką Jūs pati veikiate su mažyliu? Kaip atrodo jūsų dienos drauge?

Aš vaiką tikrai dažnai imu su savimi, kad ir kokie mano dienos planai būtų. Neretai drauge keliaujame ir į renginius – vaikas yra dažnas mano palydovas. Pastebėjau, kad, būnant ne namuose, kur nors tarp žmonių mums smagiau, įdomiau ir lengviau – vaikas ramesnis, susidomėjęs tuo, kas vyksta aplink jį, užsiima su kitais vaikais ar naujais žaislais. Žinoma, išbandome būrelius, bet nesiekiu daug vaiko apkrauti ir kažką iš jo išpešti, svarbu, kad jam patiktų. Iš tiesų, mėgaujuosi visu laiku būnant kartu.

Jau nemažai bendraujate su jaunomis mamomis, ką nuoširdžiai norėtumėte patarti joms visoms?

Visų pirma, norėčiau pasakyti jaunoms moterims, kad nebijotų susilaukti vaikų. Kartais sulaukiu žinučių iš sekėjų, kad jos bijo motinystės, nes nenori užsidaryti namie, baiminasi, kad nebebus reikalingos darbe po motinystės atostogų. Reikia žinoti, kad šiandien yra daug veiklų ir renginių, kuriuose atsigręžiama į mamas. Manau, jeigu mamos tikrai norės, jos ras ir bendraminčių, ir lengvai grįš į darbus. Ir turės kur kas įdomesnį ir spalvingesnį gyvenimą, nei turėjo iki susilaukdamos vaikų.

Dėl figūros taip pat siūlyčiau nesijaudinti – jei baiminsitės, kad svoris nenukris, tada jis greičiausiai ir nenukris. Svarbiausia atsipalaiduoti ir suprasti, kad pradėjus lauktis kūno estetinė funkcija neturi būti iškelta aukščiausiai.

Straipsnis publikuotas 2019/2020 metų rudens-žiemos „Laikas sau“ numeryje.